Istorija

Panerių geležinkelio tunelis 1879 m.

Panerių tunelis buvo pradėtas statyti 1859 m. caro Aleksandro II nurodymu, tiesiant geležinkelį Sankt Peterburgas - Varšuva atkarpą Vilnius - Lentvaris. Tiesiant geležinkelį, kelią link Lentvario pastojo aukštos kalvos, tad buvo nuta rta per kalvas iškasti tunelį. Tuo pat metu prasidėjo ir Kauno geležinkelio tunelio statyba. Šie tuneliai buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, pradėję veikti anksčiau nei pirmoji pasaulyje požeminė Londono metropoliteno linija (atidaryta 1863 m. sausio 10 d.).

Statyba

Tunelio statybai vadovavo vokiečių bei prancūzų inžinieriai. Darbininkai buvo samdomi daugiausia iš Vilniaus gubernijos. Darbo sąlygos, kaip ir tiesiant visus Rusijos imperijos geležinkelius, buvo labai sunkios, o darbininkai uždirbdavo po 3 rublius per mėnesį. Smėlis buvo kasamas rankomis, o gabenamas rankiniais karučiais. Darbas buvo pavojingas tuo, jog mediniai statomo tunelio pastoliai galėjo neatlaikyti kalno masės ir užgriūti darbininkus. Kai kuriose vietose buvo naudojami sprogdinimo darbai. To meto statytojai dar neturėjo dinamito, todėl buvo naudojamas silpnesnės galios parakas.

Tunelio darbai buvo baigti per du metus. Vienu metu tuneliu galėjo važiuoti iš karto du garvežiai.

Naudojimas

Tunelio naudojimo reikšmė ypač išaugo Antrojo pasaulinio karo metais. Vokiečių kariuomenė sustiprintai saugojo tunelį, tačiau frontui traukiantis, buvo planuojama tunelį, kaip ir kitą infrastruktūrą susprogdinti. Dėl didelio Raudonosios armijos puolimo Panerių tunelis nebuvo susprogdintas.

Traukiniai tuneliu važiavo ir po karo, tačiau apie 1960 m. tunelis buvo uždarytas, o nauji bėgiai buvo nutiesti aplenkiant kalvą. Siekiant apsaugoti Panerių tunelyje gyvenančius šikšnosparnius, įėjimai į tunelį buvo užmūryti.