Geografiniu atžvilgiu Lietuva – tranzito valstybė, nedidelė, tačiau reikšminga atkarpa rytų–vakarų linijoje. Tai patvirtina beveik 150 metų Lietuvos geležinkelių istorija.

1851 metų vasario mėnesį carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas – Varšuva tiesimo (numatyta nutiesti apie 1250 km). Lietuvos teritorijoje šio geležinkelio Daugpilis-Vilnius–Gardinas su atšaka Lentvaris-Kaunas –Kybartai (Virbalis) statybos darbai pradėti 1859 metais ir baigti 1862 metais. Pirmasis spaudos užregistruotas traukinys iš Daugpilio pusės į Vilnių atvyko 1860 metų rugsėjo 4-tą dieną. Tiksliau atpuškavo pirmasis garvežys su platforma ir malkomis. Viešojo eismo tuo metu nebuvo, nes jam trukdė nebaigti geležinkelio tiesimo darbai.

Nors ir nebaigus tilto per Nemuną ir Kauno tunelio statybos darbų, viešasis eismas šiame ruože buvo pradėtas jau 1861 m. balandžio 11 dieną. Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinierinių statinių. Stambiausi iš jų buvo: Kauno ir Panerių tuneliai (pastatyti 1861 metų rudenį), tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį bei Nemuno upę Kaune. Šioje linijoje buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis): aukščiausios klasės Lentvario ir Virbalio, pirmos klasės - Vilniaus ir Kauno, antros klasės – Švenčionėlių bei trečios ir ketvirtos klasės stotys (trečios klasės - Dūkšto, Kazlų-Rūdos, Varėnos ir Žaslių, ketvirtos klasės - Bezdonių, Ignalinos, Marcinkonių, Mauručių, Pabradės, Pilviškių, Rūdiškių, Turmanto, Valkininkų, Vievio ir Vilkaviškio). (Tai pirmosios geležinkelio stotys Lietuvoje!) Visi riedmenys buvo perkami užsienyje: Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.

19-ame amžiuje Lietuvos teritorijoje buvo pastatytos strategiškai svarbios geležinkelio linijos, kaip antai: Liepoja-Kaišiadorys(1868-1871), Lentvaris – Romnai (1871-1874m.), Vėliau 1877 m. susijungė į vieną geležinkelį Liepoja-Romnai. 1873 m. Prie Liepojos geležinkelio prijungta pastatyta geležinkelio atšaka Radviliškis-Daugpilis. Liepojos- Romnų geležinkelis buvo statomas norint padidinti carinės Rusijos eksportą ir importą per Liepojos uostą. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo pastatytos dvi trečios ir septynios ketvirtos klasės stotys: Šeduvos, Panevėžio, Labos, Subačiaus, Slavianiškių, Kupiškio, Panemunėlio, Rokiškio, Abelių (Obelių) stotys.

Mintaujos geležinkelių bendrovė 1873 m. nutiesė geležinkelį iš Jelgavos į Mažeikius. Polesės geležinkelis (kartais dar vadinamas Pagirio) pastatytas (1883-1884m) Jis ėjo iš Vilniaus per Lydą-Baranovičius iki Rovno. Jo valdyba dirbo tuo metu Vilniuje Didžiosios Pohuliankos gatvėje pastatytuose rūmuose (dabar Mindaugo g. 12/14 AB „Lietuvos geležinkeliai" administracijos pastatas). Pačioje amžiaus pabaigoje (1893-1899) pradėjo kursuoti traukiniai Varėnos-Alytaus-Šeštokų-Suvalkų-Gardino ruožu. 1898 metais Šeštokuose pastatyta geležinkelio stotis.

1895-1899 m. buvo nutiestas pirmasis siaurasis geležinkelis(750mm), sujungęs Panevėžį, Anykščius, Uteną, Švenčionėlius, Pastovį. 1899 m. sujungus 750 mm pločio siaurąjį geležinkelį su 1873 m. per Panevėžį nutiestu plačiuoju, 144 km Švenčionėlių – Panevėžio ruožu, pradėta gabenti pirmuosius krovinius. Šioje linijoje pastatytos Utenos ir Troškūnų stotys.

Klaipėdos krašte 1872 m pastatytas geležinkelis Klaipėda –Bajorai,o 1875m nutiestas geležinkelis tarp Tilžės ir Klaipėdos, o 1912 m.geležinkelio atkarpa Pagėgiai-Lauksargiai. Klaipėdos krašte 20 a. pradžioje nutiestos kelios 1000 mm pločio siaurųjų geležinkelių linijos: Klaipėda-Plikiai, Klaipėda-Dovilai-Pėžaičiai, Dovilai-Laukgaliai, Šilutė-Kulėšiai ir Pagėgiai-Smalininkai.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai nutiesė jiems strategiškai reikalingas geležinkelio linijas, jungusias su Prūsija, Klaipėdos bei Liepojos uostais. Tai 1916 m nutiesti geležinkeliai Lauksargiai-Šilėnai ir Šiauliai-Joniškis-Jegava bei Bajorai-Priekulė(Latvijoje). Tiesiant Lauksargių-Šilėnų geležinkelį buvo pastatytas aukščiausias tiltas Lietuvoje – Lyduvėnų tiltas, kurio aukštis 42 m, o ilgis 670 m.

Rytų Lietuvoje buvo nutiesta Pabradės-Lentupio linija (1916m). Fronto reikalams kaizerinė Vokietija nutiesė Lietuvoje nemažai ir 600 mm vėžės pločio geležinkelių: Gubernija–Pasvalys, Petrašiūnai–Linkuva, Joniškis–Žeimelis, Jonava–Ukmergė, Kazlų Rūda–Pavilkija, Skapiškis–Suvainiškis, Juodbrasta–Eglainė, Rokiškis–Aknistė, Altoniškiai–Rumkiai, Aleksotas–Aukštoji Panemunė.

Iš viso Pirmojo pasaulinio karo metais nutiesta 265 km plačiųjų ir 193 km siaurųjų geležinkelių. Tačiau I-ojo pasaulinio karo metais daugelis geležinkelio linijų buvo apgadintos.

Tokia tai Lietuvos geležinkelių istorijos pradžia.

19a. kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – 2 val. 33 min.

Pvz., 1921 m. traukinys iš Kauno į Šiaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. šis  laikas sutrumpėjo  iki 2 val. 19 min. Jeigu 1920 m. didžiausias traukinių greitis buvo vos 40 km/h, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis galėjo pasiekti 95 km/h greitį, automotrisės – 120 km/h ir prilygo Vakarų Europos geležinkelių standartams.